Vilkikų remontas: 7 gedimai, kuriuos dažniausiai išduoda „smulkmenos“
Vilkikas beveik niekada nesugenda staiga ir be perspėjimo. Dažniau jis iš pradžių „pakužda“: atsiranda neįprastas kvapas, pasikeičia variklio darbas, padidėja vibracija, oro slėgis kyla lėčiau nei įprastai arba kažkur vos girdimai šnypščia. Bėda ta, kad tokios smulkmenos atrodo nereikšmingos, kol vieną dieną jos virsta prastova kelyje ir didesnėmis išlaidomis.
Toliau – 7 dažni gedimai, kuriuos dažniausiai galima nujausti iš mažų požymių. Kiekvienu atveju svarbu suprasti: smulkmena nėra tiksli diagnozė, bet ji yra ankstyvas signalas, kurį ignoruoti neapsimoka.
1) Oro sistemos nesandarumas
Oro sistema vilkike labai svarbi: nuo jos priklauso stabdžių darbas ir kiti pneumatiniai įrenginiai. Nesandarumas dažnai prasideda nuo menkos priežasties – susidėvėjusios žarnelės, atsilaisvinusio sujungimo ar praleidžiančio vožtuvo.
Dažniausi požymiai: po užvedimo oro slėgis kyla ilgiau, kompresorius dirba dažniau, girdisi šnypštimas, o po nakties slėgis būna ryškiai nukritęs. Ilgainiui tai gali baigtis tuo, kad stabdžių sistema veiks nestabiliai arba vilkikas apskritai neleis pajudėti.
2) Rato guolio arba stabdžių perkaitimas
Guolio gedimas retai prasideda garsiu bildesiu. Dažniau pirmi ženklai yra šiluma ir kvapas. Po sustojimo vienas ratas būna gerokai karštesnis už kitus, gali atsirasti svilėsių kvapas, kartais – lengvas ūžesys, kuris keičiasi didėjant greičiui.
Tą patį galima pasakyti ir apie stabdžius: jei suportas ar kaladėlės „neatsileidžia“, ratas kaista, didėja sąnaudos ir dėvisi detalės. Pavojus tas, kad perkaistant gali būti sugadinta stebulė, davikliai, o kraštutiniu atveju – atsirasti rimtų bėdų kelyje.
3) Prasti masės kontaktai arba nestabili įtampa
Elektrinės bėdos dažnai pasireiškia ne „viskas neveikia“, o keistais epizodais: mirksi prietaisų skydelis, kartais užsidega įspėjamosios lemputės, atsiranda klaidų pranešimų, o vėliau viskas lyg ir „praeina“. Dažna priežastis – oksidavę gnybtai, atsilaisvinęs masės laidas arba prasti kontaktai.
Smulkmena čia tokia, kad problema kartais pasireiškia tik esant drėgmei, šalčiui arba važiuojant per nelygumus. Jei to nepagauni laiku, gali atsirasti klaidų lavina ir vilkikas pereis į riboto pajėgumo režimą.
4) Kuro tiekimo sutrikimai
Jei variklis pradeda trūkčioti, trauka pasidaro nelygi, o sąnaudos padidėja, dažnai pradžia būna paprasta: užsikimšęs kuro filtras, vanduo filtre, oras kuro sistemoje ar nekokybiški (ar netinkami sezonui) degalai.
Ankstyvas požymis dažnai pasirodo tik esant apkrovai – įkalnėje, lenkiant ar važiuojant su kroviniu. Mieste atrodo, kad viskas normalu, o kelyje staiga „nebetraukia“. Kuo anksčiau reaguoji, tuo didesnė tikimybė, kad apsieisi be brangių dalių keitimo.
5) Nedidelis aušinimo skysčio nuotėkis
Aušinimo sistemos bėdos klastingos, nes pradžioje variklis dar neperkaista. Pirmas signalas dažnai būna lėtai krintantis aušinimo skysčio lygis arba saldokas kvapas po sustojimo. Kartais ant žarnų ir sujungimų matosi baltos apnašos – tai išdžiūvusio skysčio pėdsakas.
„Papildžiau ir važiuoju“ čia yra pavojingas įprotis. Jei lygis krenta, vadinasi yra priežastis. Kai nuotėkis padidėja, variklį galima perkaitinti labai greitai, o tada remontas tampa gerokai didesnis.
6) Įsiurbimo sistemos nesandarumas arba turbokompresoriaus požymiai
Jeigu pradeda girdėtis neįprastas švilpimas, sumažėja trauka, padidėja dūmingumas, o prie sujungimų atsiranda alyvos pėdsakų, verta įtarti įsiurbimo sistemos nesandarumą arba turbokompresoriaus problemą.
Dažnai pirmas ženklas yra garsas. Tai labai naudinga užuomina, nes leidžia bėdą sugauti dar prieš didesnes pasekmes. Ignoruojant, variklis pradeda dirbti neefektyviai, kyla temperatūros, o problemos ima „persiduoti“ ir kitoms sistemoms.
7) Sankabos arba pavarų dėžės darbo pasikeitimai
Sankaba dažniausiai nesibaigia vienu momentu. Pirmiausia pasikeičia pedalo pojūtis, atsiranda vibracija pajudant, pradeda slysti traukiant į įkalnę ar su kroviniu, pavaros jungiasi sunkiau. Jei pavarų dėžė valdoma automatiškai, požymiai gali būti kitokie: perjungimai tampa šiurkštesni, vilkikas ilgiau „mąsto“, atsiranda trūkčiojimai.
Smulkmena čia yra elgesio pokytis. Jei vilkikas pradeda važiuoti kitaip nei įprastai, tai beveik visada turi priežastį, ir ta priežastis dažniausiai pati neišnyks.
Kaip „smulkmenas“ paversti naudinga informacija servisui
Tikslas nėra spėlioti gedimą. Tikslas – padėti greičiau rasti priežastį. Tam reikia fiksuoti ne nuomonę, o aplinkybes.
Prieš punktus – paprasta taisyklė: kuo tiksliau aprašysi, kada ir kaip pasireiškia požymis, tuo greičiau ir pigiau bus nustatyta problema.
Ką verta užsirašyti:
- kada pasireiškia (šaltas ar įšilęs variklis, su kroviniu ar be jo, lietus ar sausra);
- ar yra kvapas, dūmai, garsas, vibracija;
- ar prietaisų skydelyje atsiranda įspėjimai (geriausia – nufotografuoti);
- ar požymis stiprėja, ar kartojasi tomis pačiomis sąlygomis.
Po šito sąrašo išvada paprasta: geras vilkikų remontas prasideda nuo ankstyvų ženklų pastebėjimo. Smulkmenos yra perspėjimas. Jei jas pagauni laiku, dažniausiai sutaupai ir laiko, ir pinigų.