Ar verta pradėti inžinieriaus/technologo profesiją?

Administratorius/ December 17, 2019/ Karjera

Apie emigraciją kaip kone vienintelį būdą susikurti materialinį gerbūvį nuolat kalbantis jaunimas nepastebi tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje. Raktas į jas – nelengvos, tačiau labai perspektyvios inžinerinės studijos. Mechanikų, projektuotojų, technologų, šilumos energetikų ir kitų kvalifikuotų inžinierių laukiama išskėstomis rankomis, jų paklausa darbo rinkoje – didžiulė. Jei darbas Kaune, Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste – randu.lt portale rasi pačius naujausius ir aktualiausius darbo pasiūlymus.

Jauniems specialistams mokamas atlyginimas siekia ar net viršija šalies vidurkį. Bendrovių vadovai vienu balsu tvirtina, kad Lietuvoje pagaminta kokybiška produkcija yra labai vertinama ir rytuose, ir vakaruose. Tačiau, nors gamybos, ypač – inovatyviosios inžinerinės pramonės, plėtros potencialas yra didžiulis, jį riboja specialistų trūkumas. Į susidariusį inžinierių vakuumą ir gamybos svarbą šalies ekonomikai dėmesį atkreipia ir valstybės vadovai.

Rinkos analitikai pabrėžia, kad eksportas (apie 73proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos realizuojama užsienio rinkose) buvo vienas svarbiausių arkliukų, ištempusių šalį iš krizės ir atgaivinusių ekonomiką. 

Daugeliui įmonių ir kitiems šiuolaikiniams fabrikams reikalingi visų sričių inžinieriai, pasižymintys ne tik geromis profesinėmis žiniomis, bet ir užsienio kalbų mokėjimu. Svarbiausi reikalavimai – profesinės žinios ir užsienio kalbos. Kalbų žinojimas būtinas ne tik bendraujant su klientais, bet ir ruošiant dokumentaciją.

Agroversle inžinierių trūksta ypatingai. Lietuvoje yra apie 10 stambių įmonių ir apie 100 smulkiųjų, prekiaujančių žemės ūkio technika bei teikiančių serviso paslaugas. Ir labiau yra konkuruojama ne dėl klientų, o dėl inžinerijos specialistų. Geras inžinierius bet kurioje įmonėje šiandien uždirba gerus pinigus, nes toks specialistas sukuria pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, jei ūkininkui sugenda traktorius, o atvykęs specialistas sugeba greitai nustatyti gedimo priežastį, vadinasi, pajamos įmonei auga. Todėl tokiam specialistui netenka galvoti apie emigraciją ir didesnį uždarbį svetur.

Į šiuolaikišką žemės ūkio techniką integruojama vis daugiau naujovių. Todėl yra reikalingi specialistai, kurie išmano ne tik mechaniką, bet ir IT sistemas. Ir belieka apgailestauti, jog inžineriją renkasi vis mažiau ir mažiau abiturientų. Šią tendenciją pastebi ir aukštosios mokyklos. Tikėtina todėl, kad moksleiviai nepasitiki savo jėgomis, mano, kad bus labai sunku mokytis. Bendrojo lavinimo mokyklos, ypač regionuose, deja, neparengia abiturientų taip, kad šie drąsiai galėtų kibti į aukštosios matematikos universitetines studijas. Pavyzdžiui Vokietijoje, inžinieriaus profesija yra prestižinė. Ten vaikai pradedami ruošti jau nuo darželio, nuo kūrybinio konstravimo užsiėmimų pradinėse klasėse. Deja, Lietuvoje tokio sisteminio ugdymo nėra. Todėl nestebina, kodėl į Lietuvos darbo rinką kasmet įsilieja vis mažiau universitetinį išsilavinimą įgijusių inžinierių.

Paskutiniu metu žemės ūkio technika ir technologijos vystosi neįtikėtinai sparčiai: tikslusis ir sumanusis ūkininkavimas, automatinis žemės ūkio mašinų valdymas ir robotai, draugiškos aplinkai ir energiją tausojančios technologijos – visa tai atsispindi siūlomose studijuoti inžinerijos ir technologijų mokslų studijų programose. Nėra abejonių, kad taip sparčiai vystantis žemės ūkio technikai ir technologijoms, žemės ūkio inžinierių poreikis darbo rinkoje tik didės. Dažniausiai visi studentai darbdavių yra ,,išgraibstomi’’ dar studijų metais.

Jei galvoji pradėti ar tęsti savo karjerą inžinerinėje srityje, tapti technologu, mechaniku ar kitos krypties inžinieriumi – pasidomėk, kokios laisvos pozicijos šiuo metu yra Lietuvoje.  Jei ruošiesi vykti į darbo pokalbį ir nežinai, kaip jam pasiruošti, gali paskaityti randu.lt puslapyje esantį straipsnį TOP 30 dažniausiai užduodamų klausimų darbo pokalbyje, kuris padės tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui.

Share this Post